Jau ne kartą buvo kilusi idėja išreikšti savo mintis raštu. Ne kartą norėjau "užvesti" savo dienoraštį, tačiau kažkoks vidinis jausmas mane vis sulaikydavo, neleisdavo paimti rašiklio į ranką ir pradėti dėstyti savo mintis popieriuje. Tikriausiai per daug mąsčiau "o kas būtų, jei mano užrašus kažkas rastų?". Atrodo kvaila, tačiau toks jau aš, ne visada noriu, kad kiti žinotų ką iš tikro galvoju. Būtent todėl nusprendžiau viską, kas sukasi mano galvoje ir neleidžia nurimti mano esybei pateikti čia, kur yra mažiau tikimybių būti išaiškintam, tačiau naudojant slapyvardį - Proxy, agentą, bendraujantį vietoje mano "tikrojo aš", kuris dar nepasirengęs išlįsti iš šešėlių. Tie kas skaitys šį blog'ą - tikiuosi iškęsit mano niurzgėjimus, emocijų protrūkius ir panašias situacijas. nes be jų, aš tiesiog nebūčiau aš. Tiek būtų šiam kartui, laikas užleisti sceną Proxy'iui.
No comments:
Post a Comment